Šią knygą skaitėme mūsų KNYGŲ KLUBE gegužės mėnesį. Prie jo prisijungti turi galimybę visos KALBA MAMOS tinklalaidės prenumeratorės SPOTIFY. Knygų aktyviausioms mūsų klubo skaitytojoms padovanojo leidykla VAGA, kuriai darkart labai dėkojame!
Knygos autorė Julie Bogart - ilgametę patirtį turinti edukatorė, penkių vaikų mama. Skaitant knygą jaučiasi, kad autorė išties įsigilinusi į temą.
Sakyčiau, didžiausi knygos privalumai, tai išties plačiai apimantis, daugialypis autorės požiūris į temą (nuo mokyklų sistemos istorijos, mokymosi metodų netobulumo pagrindimo, iki visko, kas daro įtaką apskritai požiūriui ir nuomonės formavimui, bei to, ką kiekvienas turi dekonstruoti savo mąstyme ir kaip efektyviai mąstyti kritiškiau ir sąmoningiau) bei praktiniai patarimai ir užduotys, pritaikytos pagal vaikų amžiaus grupes, bet taip pat naudingos net suaugusiesiems. Be to, sakyčiau, apimančios net plačiau, nei tikėtumeisi - tiesiog apskritai naudingos įžvalgiam, kūrybingam, sąnoningam mąstymo būdui auginti.
Kai kurios užduotys man pasirodė itin įdomios ir prasmingos, tad bus šaunu jas išbandyti su savo vaikais, kai jie kiek paūgės. Nors kai kuriuos patarimus stengiuosi panaudoti jau ir su 2,5 metų amžiaus žmogumi - pavyzdžiui, skaitant knygutes, nepraleisti autorių ir leidyklos, o kaip tik atkreipti dėmesį į tokią informaciją. Net, rodos, tokia smulkmena gali tapti įgūdžiu, kuris palengvins mokymąsi, kritinį informacijos (visos!) vertinimą ateityje.
Šios knygos aptarimo metu mamos išsakė tiek komplimentus, tiek priekaištus knygai, aptarėme konkrečias knygos idėjas ir nuskambėjo labai gera mintis - labai kritiškai įvertinome knygą apie kritinį mąstymą. Ir nors dėl to natūraliai atsiranda didesnė tikimybė knygą įvertininti ne taip gerai, bet argi tai netolygu aplodismentams knygai - ji puikiai moko kritiškai mąstyti!
Tad nors man tai nebuvo pasaulėžiūrą keičiantis skaitinys, visgi radau jame puikių įžvalgų ir džiaugiuosi, kad galėsiu prie jos grįžti ir prisiminus pritaikyti žinias praktikoje su vaikais mokant juos be galo svarbaus įgūdžio - kritinio mąstymo.
Keletas citatų iš knygos:
„Jei mokiniai mokomi tik įsiminti faktus ir taisykles, kurias jiems nurodo mokytojas, jie laikomi tuščiais indeliais, kuriuos reikia užpildyti žiniomis, o ne sprendimus priimančiais, mąstančiais asmenimis, kurie geba sėkmingai spręsti naujas problemines situacijas.“ (72 psl.)
„Laimei, Freirė siūlo kitokį mokymosi metodą – ugdymą, grįstą „problemų sprendimu“. Šiuo metodu besivadovaujantys mokyojai nemoko vaikų, ką reikia galvoti. Vaikai yra patikimi jų partneriai, su kuriais bendradarbiaudami ir pasitelkdami suaugusiųjų galią mokytojai sprendžia prasmingas problemas.“ (78 psl.)
„Norint užauginti kritiškai mąstantį žmogų, reikia vaikui suteikti galimybę ne tik pamatyti tai, ką jis gerai išmano, bet ir padėti atskleisti jo supratimo kliūtis.“ (80 psl.)
„Ką aš galiu padaryti ten, kur esu?“ – tai aiškus tvirto ir prasmingo išsilavinimo tikslas. Deja, dažnai mokyklinis ugdymas labiau primena tokią nuostatą: „Turiu išlaikyti matematikos egzaminą, kad galėčiau laikyti kitą matematikos egzaminą.“ (123 psl.)
„Kad skaitymas taptų efektyvia vaikų ugdymo priemone, mes, suaugusieji, turime sudaryti sąlygas giliam skaitymui lavinti. Labiausiai lavinti gilų skaitymą padeda knygos (popierinės, o ne skaitmeniniuose įrenginiuose). Kritiškai vertinti teksto turinį įmanoma tik skaitant įdėmiai, lėtai ir nepertraukiamai. Savaime suprantama, kad tai įmanoma tik turint skaitymo įgūdžių.“ 217 psl.)
„Internetas sukuria iliuziją, kad viskas, ką mums reikia žinoti, yra surinkta už mus ir prieinama neįdedant jokių pastangų. Todėl mes išmokstame prisiminti, kur rasti nformaciją, bet ne informacijos turinį. Tai didžiulis mąstymo nuostolis, nes mūsų protas negali užmegzti įžvalgas sukeliančių sąsajų.“ (219 psl.)